aplinkotyra — aplinkótyra dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aplinkotyra — sf. (1) kraštotyros dalis, tirianti artimiausią aplinką: Aplinkotyros mokytojas turi pats aplinką tirti Vr. Aplinkotyra yra viso geografijos mokslo pagrindas sp … Dictionary of the Lithuanian Language
Umweltwissenschaft — aplinkotyra statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Kompleksinis mokslas, tiriantis gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, gyvosios gamtos tarpusavio ryšius, natūralias ir antropogenines ekosistemas, racionalų jų sudedamųjų dalių… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
environics — aplinkotyra statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Kompleksinis mokslas, tiriantis gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, gyvosios gamtos tarpusavio ryšius, natūralias ir antropogenines ekosistemas, racionalų jų sudedamųjų dalių… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
environmental science — aplinkotyra statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Kompleksinis mokslas, tiriantis gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, gyvosios gamtos tarpusavio ryšius, natūralias ir antropogenines ekosistemas, racionalų jų sudedamųjų dalių… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
наука об окружающей среде — aplinkotyra statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Kompleksinis mokslas, tiriantis gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, gyvosios gamtos tarpusavio ryšius, natūralias ir antropogenines ekosistemas, racionalų jų sudedamųjų dalių… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
энвайроника — aplinkotyra statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Kompleksinis mokslas, tiriantis gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką, gyvosios gamtos tarpusavio ryšius, natūralias ir antropogenines ekosistemas, racionalų jų sudedamųjų dalių… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
auklėjamumas — auklėjamùmas sm. (2) → auklėjamas (auklėti): Nelengvas dalykas ta aplinkotyra, bet užtat naudingumo, auklėjamumo atžvilgiu su ja vargu gali susilyginti kuris kitas mokomasai dalykas Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
būtinis — būtìnis, ė adj. (2) 1. J.Jabl, FT priklausantis būčiai, realybei. 2. tikrovėje esantis, faktinis: Ji (aplinkotyra) pratina naudotis būtine medžiaga Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiūgėlis — pasiūgėlis, ė adj. (1) paaugęs, paauglio metų: Aplinkotyra būtina esti ne tiktai mažamečiams vaikams, bet ir pasiūgėliam jaunimui Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
